Elzė suprato: išlikti savimi – tai nustoti būti aidu kitų žmonių balsams ir tapti savo paties muzika.
Viename skubančiame mieste gyveno Elzė. Ji buvo paprasta moteris, tačiau turėjo vieną paslaptį – jos viduje degė maža, bet ryški liepsnelė. Elzė žinojo: kol ši liepsna dega, ji yra tikroji „Aš“ – kūrybiška, mylinti ir laisva. Elzė suprato: išlikti savimi – tai nustoti būti
Ji giliai įkvėpė ir paklausė savęs: „Ar šis pyktis, kurį jaučiu po pokalbio su kolega, yra mano? Ne. Tai jo projektas.“ Elzė žinojo: kol ši liepsna dega, ji yra
„Negatyvas yra kaip tirštas rūkas,“ – pagalvojo Elzė, jausdama, kaip jos vidinė šviesa pradeda virpėti. „Jei dabar neatidarysiu savo vidinio skėčio, tas rūkas mane prarys.“ Tai jo projektas
Ar norėtumėte, kad detaliau aprašytume kokį nors konkretų metodą (pavyzdžiui, rytines praktikas ar afirmacijas), kurį Elzė galėtų naudoti šioje istorijoje?
Vieną pirmadienį Elzė pajuto, kad aplinkos pilkuma bando įsibrauti pro jos namų duris. Ryte kaimynas ją apibarė dėl ne vietoje palikto skėčio, darbe kolegos skundėsi nesibaigiančiomis užduotimis, o socialiniai tinklai mirgėjo nuo pykčio ir lyginimosi su kitais.